Neptūno fontaną 1891 m. pastatė Reinholdas Begasas - vienas žymiausių vokiečių neobaroko atstovų. Iš pradžių jis buvo pastatytas priešais Berlyno karališkuosius rūmus (Berliner Stadtschloss), siekiant pabrėžti, kad tai miesto dovana valdovui. Centrinę jūrų karaliaus figūrą supa keturių upių - Vyslos, Reino, Elbės ir Oderio - personifikacijos.
Neptūno fontanas yra 10 m aukščio (iki trišakio ašmenų), o jo baseino, pagaminto iš raudono poliruoto granito, skersmuo - 18 m. Begasą įkvėpė Džovanio Lorenco Berninio (1598-1680) fontanai, ypač Keturių upių fontanas, laikomas vienu gražiausių Romoje.
Neptūno fontanas išgyveno Antrąjį pasaulinį karą be didesnių nuostolių, o Berlyno fontanas (Berliner Stadtschloss) buvo smarkiai apgadintas ir 1950 m. nugriautas. Tuomet buvo nuspręsta fontaną perkelti į naują vietą, tai įvyko 1969 m. Šiuo metu pilis atstatoma, o dėl fontano diskutuojama - dauguma berlyniečių laikosi nuomonės, kad Neptūno fontanas turėtų grįžti į savo pradinę vietą.